Šaltinis: ALFA
Nepaisant mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbos Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, daugeliui jų trūksta drąsos ir išteklių maksimaliai išnaudoti savo inovacinį potencialą. MVĮ transformacijos tempas tampa esmine jų ateities konkurencingumo sąlyga, mano Tabrizas Mamarakhimovas, „SEAL Group“ vadovas.
Skaitmeniniai įrankiai sparčiai keičia pramonės šakas, todėl įmonės turi prisitaikyti arba rizikuoti likti nuošalyje vis labiau konkurencingoje pasaulinėje rinkoje, sako Mamarakhimovas.
Lietuvoje apie 62 % MVĮ vis dar nenaudoja pažangių technologijų, tokių kaip debesų kompiuterija, daiktų internetas ir automatizavimas, kurios galėtų žymiai pagerinti jų veiklą. Šią technologijų spragą lemia kelios kliūtys, iš kurių svarbiausia yra ribota galimybė gauti finansavimą.
Daugeliui mažų įmonių trūksta kapitalo, kad galėtų investuoti į technologijas, o tai trukdo joms efektyviai konkuruoti pasaulyje, kuriame pirmauja skaitmeniniai. Šią problemą apsunkina bendras darbuotojų skaitmeninių įgūdžių trūkumas, todėl MVĮ sunku pritaikyti naujas technologijas, net ir gavus finansavimą.
„Vienas iš pagrindinių Lietuvos verslininkų klaidingų nuomonių yra tai, kad technologijų diegimas yra brangus ir tinkamas tik didelėms įmonėms“, – sako T. Mamarakhimovas.
Net mažos apimties skaitmeninės priemonės gali žymiai pagerinti sprendimų priėmimo procesus, sako jis. Šis įsitikinimas turi pasikeisti, pripažįstant, kad atsisakius priimti naujas technologijas kyla pavojus atsilikti nuo konkurentų, kurie jau naudoja daiktų internetą, didelius duomenis ir automatizavimą savo veiklai optimizuoti.
Vis dar nenaudojate AI?
Nors 2024-ieji buvo pirmųjų daiktų interneto tyrimų metai, šiais metais įmonės nebe eksperimentuoja ir pradeda diegti daiktų interneto sprendimus visose savo verslo srityse.
„Nors daiktų internetas galėtų būti geriausias pagalbininkas MVĮ, Lietuvoje daiktų internetas įsisavinamas lėčiau nei galėtų būti. Nors daugelis įmonių supranta teorinį šios technologijos potencialą, joms sunku jį efektyviai pritaikyti”, – sako jis.
Jo manymu, verslininkai dažnai nerimauja dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo. Tačiau daiktų internetas gali būti revoliucinis įrankis: jis automatizuoja įprastas užduotis, supaprastina procesus ir optimizuoja išteklių naudojimą. Pagrindinis iššūkis – įveikti pradinę baimę ir sukurti aiškią įgyvendinimo strategiją.
Įmonės, kurios nenaudoja daiktų interneto technologijų, susiduria su rimtomis pasekmėmis – atotrūkis tarp didelių įmonių ir MVĮ dar labiau didės.
„Gartner tyrimai rodo, kad iki 2025 m. daugiau nei 60 procentų organizacijų turės oficialią IoT strategiją, o investicijos į daiktų internetą augs eksponentiškai, teigia Reuters.
Pasaulinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip ES skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicija, siekiama iki 2030 m. išmokyti 20 mln. žmonių pažangių skaitmeninių įgūdžių. Įmonės, kurios dabar pradės šias pastangas, galės paversti šiandienos įgūdžių trūkumą ateities konkurenciniu pranašumu.
„Mūsų patirtis rodo, kad daiktų internetas gali žymiai sutaupyti išteklių. Pavyzdžiui, viename iš mūsų projektų SEAL grupėje svarstėme parkavimo duomenims analizuoti naudoti daiktų internetą – sistemą, kuri įvertintų nuotraukas ir nustatytų, ar automobilis pastatytas teisingai. Jei ne, tai neleis automobilio užrakinti”, – sako holdingo veiklos vadovas.
Skaitmeninė rinkodara – neišnaudotas potencialas
Lietuva turi didžiulį, bet dar neišnaudotą potencialą skaitmeninės rinkodaros srityje, mano T. Mamarakhimovas. Daugelis įmonių tik pradeda tyrinėti galimybes šioje srityje. Analizuodamos paklausą įvairiose rinkose, automatizuodami kampanijas ir pasikliaudamos duomenimis pagrįstomis įžvalgomis, įmonės gali pasiekti didžiulių rezultatų ir sparčiau augti.
„Tačiau dažnai matau, kad įmonės nenoriai investuoja į rinkodarą, nes nesuvokia potencialo arba nenori leisti pinigų. Esu matęs atvejų, kai įmonės neskiria jokio biudžeto rinkodarai, o pardavimų komandos yra priverstos pačios generuoti pajamas – tai tikrai sunkiau”, – sako jis ir priduria, kad net nedidelė investicija gali duoti neįtikėtinų rezultatų. „Pavyzdžiui, turėdama 30 eurų dienos biudžetą skaitmeninei reklamos kampanijai, viena iš mūsų įmonių uždirbo dešimt kartų daugiau nei investicijos. Investicijų grąža kalba pati už save, o Lietuvos įmonės turėtų suvokti, kad efektyvi skaitmeninė rinkodara yra ne prabanga, o būtinybė augimui.”
MVĮ ateitis – technologijų skatinamas augimas
Anot jo, nepaisant pažangos, Lietuvos verslas skaitmeninės transformacijos kelyje susiduria su keliomis silpnybėmis: „Daugelis įmonių neturi aiškios technologijų diegimo strategijos, kitos kovoja su nepakankamomis investicijomis arba kvalifikuotų specialistų trūkumu. Be to, organizacijoms dažnai trūksta naujovių kultūros – noro eksperimentuoti ir priimti pokyčius.
Generalinis direktorius mano, kad įmonės pirmiausia turi investuoti į skaitmeninį raštingumą, mokydamos savo darbuotojus seminaruose ir mokymuose. Antra, bendradarbiavimas su IT įmonėmis gali paspartinti technologijų įsisavinimą. Trečia, įmonės turėtų aktyviai siekti vyriausybės paramos, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų ir kitų iniciatyvų, skatinančių naujoves.
Neatlikus šių veiksmų, pažanga bus lėta ir įmonės rizikuoja dar labiau atsilikti nuo pasaulio lyderių.
Lietuvos vyriausybė jau ėmėsi veiksmų remdama mažas ir vidutines įmones pasitelkdama tokias iniciatyvas kaip Išmaniosios pramonės programa ir Skaitmeninių inovacijų centrai. Šios programos suteikia vertingų išteklių, žinių ir mokymų įmonėms, siekiančioms pritaikyti naujas technologijas.
ES lygmeniu tokiomis iniciatyvomis kaip Skaitmeninis dešimtmetis siekiama paspartinti skaitmeninimą valstybėse narėse, nustatant ambicingus tikslus iki 2030 m. mažosioms ir vidutinėms įmonėms pritaikyti pažangias technologijas.
Lietuvos MVĮ ateitis slypi technologijų, nuo dirbtinio intelekto iki automatizavimo, panaudojimo ir skaitmeninių priemonių augimui bei efektyvumui skatinti.
„Nors iššūkių yra daug, įskaitant finansines kliūtis, skaitmeninių įgūdžių trūkumą ir kultūrinį atsparumą, negalime sau leisti stovėti vietoje. Kaip įmonės, turime investuoti į įgūdžius, strategijas ir mąstymą, reikalingus šiai pertvarkai“, – apibendrina Mamarakhimovas.
Įveikusios baimes, strategiškai paskirstydamos resursus ir drąsiai žengdamos į skaitmenizacijos kelią, anot jo, Lietuvos įmonės gali ne tik pasivyti pasaulio lyderes, bet ir tapti inovacijų pionieriais. Galimybių langas siaurėja ir tie, kurie nesiima veiksmų, rizikuoja likti nuošalyje.
